Vilmis Tai gi, laikas palikti savo laikiną kambarį, kuriame jau spėjau praleisti visas 5 savaites. Tik Kristoferis (prancūzas) gyvena čia ilgiau, o kitų keturių lovų savininkai kas porą dienų keičiasi. Kol nedirbau, tai visai įdomu ir linksma buvo tas judėjimas, vakariniai pasisėdėjimai ar ėjimai į miestą. Bet dabar mano ritmas visai nebesutampa su kitų kambariokų režimu, … Read more
Nors ir nesiruošiau niekur toli keliauti, kol nesusiradau darbo, bet gavau kvietimą pokalbiui sostinėje. Buvo keletas (ne mažų) kabliukų, dėl ko galėjau negauti to darbo, bet vistiek nusprendžiau važiuoti, turbūt labiau ne dėl to, jog tikėčiausi darbą gauti, o dėl noro truputi pajudėti ir pasinaudoti proga, bent trumpam iškeliauti iš Oklendo. Be to, kol derinausi … Read more
Darbas šioks toks surastas, tai laikas paieškoti ir geresnio gyvenamo ploto, kas pasirodo irgi ne taip paprasta. Aišku kaip visada norisi kuo geriau, ir kuo pigiau, ir su baldais, ir kad nereiktų metams į priekį sutartį pasirašyti, kas bendrai paėmus nelabai suderinami dalykai, tai tenka žiūrėti kažko per viduriuką. Minties išsinuomoti butą vienam iškart teko … Read more
Susirasti darbą Naujojoj Zelandijoj buvo lengviau, nei kad pradžioje atrodė. Per tris savaites gauti gerai apmokamą darbą šalyje, kurioje nepažįsti nei vieno žmogaus, atrodo visai geras pasiekimas.
Jau trečia savaitė, kai gyvenu hostelyje ir visada atėjus paskutinei dienai, be problemų prasitęsiu sekančiai savaitei. Bet artėjant šiam savaitgaliui, visus gyventojus perspėjo, kad iš anksto praneštume, jei norime ilgiau gyventi. Penktadienį Oklende vyksta turbūt didžiausias muzikinis įvykis visoje Naujoje Zelandijoje – Big Day Out. Žmonės suvažiuoja iš visos šalies, ir pasak hostelio darbuotojų, tai … Read more