Rytai

Pagaliau ilgas savaitgalis ir proga nukeliauti kur nors toliau iš Oklendo. Šiaurinės salos vakaruose buvau, šiaurėje buvau, pietuose buvai, tai belikę tik rytai neaplankyti. Labiausia mane domino Te Urewara nacionalinis parkas. Aplink jame esantį Wakaremoana ežerą, eina takas įtrauktas į geriausių (“Great walks”) NZ trasų sąrašą. Aišku viso maršruto aš nesiruošiau eiti, nes jo ilgis 46km, bet norėjosi bent jo dalį praeiti ir pažiūrėti kas ten tokio ypatingo, nes matytose nuotraukos visai nebuvo kažkuo įsimintinos.
Kelias tolokas – 4h iki parko ribos ir dar porą valandų, kad pasiekti ežerą kalnuose. Nors bijojau kad galiu patekti į kamštį šeštadienio ryte, bet mašinų buvo daug mažiau, nei tikėjausi ir be jokių didelių problemų pasiekiau parką. Kur baigėsi asfaltas ir prasidėjo siauras ir labai vingiuotas kalnų keliukas.
Vienoje vietoje vos išvengiau susidūrimo, kai už eilinio posūkio išlindo mašina, važiuojanti tiesiai į mane, ir vietoj to kad pasitraukti į kairę, pirmiausia pakreipė vairą į savo dešinę, t.y. ten kur aš buvau, ir tik po to pasuko kairiau. Ryškiai irgi turistai iš dešine puse važinėjančios šalies. Greitis buvo nedidelis, tai nors ir per mažą atstumą, bet prasilenkėme be pasekmių. Man čia buvo kaip mano vairavimo testas. Šiaip gatvėse važinėti kaire puse nėra problemų, tik vis pamąstydavau, kaip pasielgčiau kritinėje situacijoje, ar instinktyviai nepasukčiau vairo į dešinę. Bet pasukau ten kur reikia, tai galima ramiai važiuoti toliau.
Pasukęs už to posūkio, supratau kodėl vairuotojas ten taip užsižiopsojęs buvo – priešais pamačiau turbūt vieną iš gražesnių vaizdų matytų Šiaurinėje saloje.

Lake Waikaremoana / Waikaremoana ežeras
Apačioje telkšnojo Wakaremoana ežeras, o tolumoje, kitame ežero krante iškilusi apie 500 metrų aukščio Panekiri uola su nespėjusiais ištirpti sniego likučiais. Pirma mintis pamačius tą vaizdą, buvo – Alberta. Taip priminė kanadietiškus vaizdus. O sekančiose mintyse aš jau lipau į tą uolą. Šiandien tam laiko jau nebėra. Rytoj. Dabar reikia susirasti nakvynę. Prie pat ežero esantis Waikaremoana Motor Camp – pilnas, o kadangi norėjau nakvynės tik vienai nakčiai, tai niekas iš anksto nenorėjo rezervuoti vietų, nes jiems labiau apsimoka priimti tuos, kurie atvyksta visam ilgam savaitgaliui. Už 20km yra Big Bush Holiday Park, bet viskas užrakinta, nors skalbiniai iškabinti lauke, tai turėtų dirbti. Kadangi sekanti nakvynės vieta yra už dar beveik 100km, tai nusprendžiau grįžti į parką, pasivaikščioti šiek tiek, o vėliau gal ir šeimininkai atsiras.

Continue reading “Rytai”

vynuogių šildymas

Naujoji Zelandija. ŠalnaPagal kalendorių jau ir pavasaris įpusėjo, bet šilumos dar ne per daugiausia, o šiąnakt buvo didžiulė šalna ir vyko didžiulė vynuogynų gelbėjimo operacija – apie šimtą malūnsparnių skraidė virš jų, kad savo propeleriais nukreiptų šiltą orą arčiau žemės. Pamačius pirmus reportažo kadrus, atrodė scena iš kokios karinės operacijos, o ne bandymo gelbėti vynuoges.

Apie Lietuvą per TV NZ…

Nenustebkit, jei nuo šiol atskridus į NZ ir parodžius lietuvišką pasą, jį gali truputį įtartinai apžiūrinėti. Ką tik per TV NZ rodė laidą apie buvusį KGB agentą atskridusį į NZ su padirbtu lietuvišku pasu, nusipirktu Londone. Nemaniau, jog ir iki čia atkeliaus londonietiški “lietuviai” :/ Nors keisčiausia buvo išgirsti apie NZ imigracinės tarnybos reakciją, kai žmogus nusiuntė jiems savo padirbtą pasą su paaiškinimais apie jį ir prašymu dėl prieglobsčio, kurio taip ir nesulaukė, bet gavo atgal savo pasą su įklijuota darbo viza jame…
Čia tos laidos fragmentas liečiantis istoriją su pasu:

O pilna laida yra TV NZ puslapyje.