Taigi, grįžau į hostelį ir turėjau apsispręsti kur toliau keliauti. Ir kaip ne paskutinį kartą šioje kelionėje, kryptį nurodė orų prognozė. Kalnuose ateinančias kelias dienas žadėjo lietų, tai nėra reikalo ten daugiau leisti laiko. Belieka važiuoti link rytinės pakrantės, kur norėjau aplankyti kelias vietas. Pirmiausia – Oamaru. Vienas iš pirmųjų ir senesnių miestų Naujojoje Zelandijoje, kažkada buvo klestintis uostas, kurį uždarius, gyvenimas labai apmirė, ir tik mažas senamiestis primena tuos klestėjimo laikus. Tarkim, Oklende net ir tokio mažo kvartalo nėra išlikę, o gal net ir nėra buvę.
Bet aš ne miesto ir važiavau pasižiūrėti, mane labiau domino šalia Oamaru esančios dvi pingvinų kolonijos. Pirmiausia nuvažiavau pažiūrėti geltonakių pingvinų, nes jie anksčiau grįžta namo iš jūros. Maždaug likus valandai iki saulėlydžio, pradeda žmonės rinktis ant aukšto skardžio, nuo kurio labai gerai matosi pakrantė. Laikas eina, nieko nevyksta, o taip šalta…Tenka grįžti iki mašinos, apsirengiu beveik visus drabužius, bet vėjas atrodo kiaurai prapučia. Net pavydu šalia esančiai motociklininkų grupelei:
Visi laukiam, bet ir toliau viskas ramu. Kol kažkas netikėtai visai šalia kojų pastebi pingvinuką. Kaip jis ten užsiropštė ?
Tada pažvelgiu į skardį, o ten dar kelios suaugusių pingvinų porelės lipa aukštyn. Niekad nemaniau, jog jie tokie alpinistai, nes šlaitas tai statokas, o jie sau lėtai užtikrintai lipa aukštyn link kažkur krūmuose paslėptų urvų. Palaukiau dar kelių iš bangų išplaukiančių pingvinų ir iškeliavau į kitą koloniją, tikėdamasis, jog ten bus šilčiau.
Ta kita kolonija randasi visiškai mieste, uosto pakrašty. Čia įsikūrę mažieji mėlynieji pingvinai – mažesnių už juos nėra, nes užauga tik iki maždaug 40cm ūgio ir tikrai atrodo tokie miniatiūriniai. Tik jų taip laisvai, kaip geltonakių, nepamatysi, nes kolonija randasi aptvertoje teritorijoj ir reikia susimokėti, kad patekti į žiūrovams skirtas tribūnas. Ten jautiesi kaip cirke, sėdėdamas ir laukdamas pasirodymo.
Bet verta, tai pamatyti, kaip sutemus iš jūros būreliais po 10-15 pingvinukų grįžta į krantą, kaip daužomi bangų jie sugeba išlįsti iš vandens ir po to nedrąsiai išsilaksto po savo urvus, vaikai laksto paskui grįžusias mamas, prašinėdami maisto, o mamos bėga kuo toliau, duodamos suprasti, jog jau laikas patiems maisto susirasti.
Vienas iš įžymiausių mažųjų pingvinų turbūt yra Tux – Linux OS logo, sukurtas po to, kai Linux autorių, besilankant Australijoj vienam iš zoo sodų, krimstelėjo pingvinas. O atrodo tokie maži ir nekalti 🙂
Dar kelios foto yra čia.
aš pingvinų taip ir nepamačiau…
spėsi dar, niekur jie nedings 🙂
Mano svajonė, viena iš daugelio, yra pamatyti pingvinus.
i7a8ww
tpwmfo
y8449a