Naudinga informacija besiruošiant kelionei į Japoniją

Keletas nuorodų, kurios gali praversti planuojant kelionę į Japoniją:

Bendros
JNTO Japonijos turizmo organizacija . Iš jų galima gauti nemažai informacijos, žemėlapių, žodynėlių dar prieš keliaujant į šalį, tik reikia kreiptis į artimiausią jų skyrių.
japan-guide
Tai buvo pagrindinis puslapis besiruošiant mano kelionei. Be visos naudingos informacijos pateiktos tame puslapyje, ten yra labai geras forumas, kuriame visada atsakys į rūpimus klausimus. Dažnai tai būna tą puslapy prižiūrintis japonai, dėl to tai manau vienas iš patikimesnių informacijos šaltinių.
Nipponia Aprašytos šventės/renginiai vykstantys Japonijoje ir sugrupuotos pagal mėnesius
Frommers Dar vienas kelionių gidas, skirtas ne tik Japonijai. Taip pat, be bendrai pateiktos informacijos turi neblogą forumą suskirstytą pagal šalis.
Hyperdia
Puslapis skirtas planuoti keliones traukiniu, lėktuvu po Japoniją. Įvedus iš kur ir į kur norit važiuoti, gausite keletą galimų maršrutų variantų, su kainomis ir tiksliais persėdimų laikais.
Japan Rail Pass Jei ruošiatės daug keliauti traukiniu, tai verta nusipirkti JR Pass’ą
Japan Rail Japan Railways Group puslapis
Hostels Nors puslapis ir vadinasi “Hostels”, bet ten yra ne vien hosteliai ir ne visad pigiausi nakvynės variantai, bet aš per jį susiradau man reikalingas vietas apsistoti. Rezervuojant, nuo kreditinės kortelės nuskaičiuoja 10% nakvynės kainos ir 2$US rezervacijos mokestį.
Tokijas
Tokyo Tokijaus miesto puslapis
Sony Building Vieta, kur galima susipažinti su Sony išleistomis naujovėmis
Mori Towers Galima pasižvalgyti po miestą iš 250m aukštyje esančios apžvalgos aikštelės
Shinjuku Gyoen Vienas iš gražesnių Tokijauss parkų
Hakone
Hakone NP Hakones nacionalinis parkas
Guest House Fuji-Hakone ir Moto-Hakone Guest House. Aš buvau apsistojęs Moto-Hakone
Kioto
Kyoto Kioto miesto puslapis
Kotsu Kioto viešojo transporto puslapis
Shokoku-ji Informacija apie Ginkaku-ji, Kinkaku-ji šventyklas
Nara
Nara Nara miesto puslapis
Todai-ji Todai-ji šventykla
Himeji
Himeji Castle Himeji pilis
Hirošima
Hiroshima Hirošimos miestas
“FLEX” Viešbutis kuriame buvau apsistojęs
Hiroshima Peace Memorial Hirošimos taikos muziejus
Miyajima Miyajima sala šalia Hirošimos
Šiaip
Time And Date Jei įdomu žinoti kada teka/leidžiasi saulė planuojamoje kelionės vietoje, laiko skirtumą ir pan.

Kiek kainuoja kelionė į Japoniją

Visko tikriausiai nesugebėsiu atsiminti, bet pabandysiu surašyti visas išlaidas:

¥
Transportas
50000
Japan Rail Pass (7 dienų)
28300
Priedas prie JR Pass už naktinį traukinį (Hirošima-Nagoja)
9130
Autobusas iš Naritos aerouosto į Tokiją
3000
Hakone Weekday Pass
3410
Traukinys iš Tokijo į Naritos aeoruostą
2940
Miesto transportas (Tokijas, Kioto, Hirošima)
3220
Nakvynė
17250
Hakone x 1
5250
Kioto x 3
6000
Hirošima x 1
6000
Maistas
~14000
Ekskursijos
8445
Šventyklos/Muziejai (įėjimas į šventyklas kainavo ¥300-600, Hirošimos taikos muziejus – ¥50)
6000
Pasikėlimas į Mori Towers
1500
Apsilankymas onsen’e
945
Viso
~90000

Valiutų kursus galima pasiskaičiuoti XE puslapy. Čia 10 dienų 9 naktų biudžetas, neskaičiuojant suvenyrų ir visokių smulkmenų. Man nekainavo nakvynė Tokijuj, bet manau Hakonej ar Hirošimoje galima rasti kur pigiau pernakvoti ir vidutiniškai panaši suma gautus.

Čia galima rasti visą istoriją, kam visą tai buvo išleista per tas dešimt dienų:
Pirma diena. Tokijas
Antra diena. Vis dar Tokijuj
Trečia diena. Į Hakone
Ketvirta diena. Hakone
Penkta diena. Kioto
Šešta diena. Toliau vaikšinėju po Kioto
Septinta diena. Nara
Septinta diena. Trumpas sustojimas Himeji
Aštunta diena. Hirošima
Devinta diena. Vėl Tokijuj
Dešimta (paskutinė) diena

Japonija. Dešimta (paskutinė) diena

Devinta diena. Vėl Tokijuj

Paskutinę dieną norėjau užsukti į Tsukiji turgų. Jame prekiaujama ir daržovėm, ir mėsa, bet mane labiausiai domino žuvis, nes vadinamas vienu iš didžiausių žuvies turgų pasaulyje. Prekyba prasideda apie 5 ryto tūnos aukcionu. Aš aišku net neturėjau ir minties jog kelsiuosi 4 ryto, kad patekti jį. O praėjus porai mėnesių po mano vizito, į tą aukcioną išvis nebeįleidžia turistų, nes jie per daug trukdė žmonėms dirbti.

Man ten nuvykus, tūnos beveik nebebuvo, kaip tik išvežinėjo paskutines žuvis. Niekad nemaniau jog jos tokios didžiulės.

Japonija. Tokijas. Tuna Tsukiji žuvies turguje
Japonija. Tokijas. Tuna Tsukiji žuvies turguje

Bet buvo įdomu pavaikštinėti ir pamatyti tą žuvies įvairenybę, tik reikia būti atsargiam, nes po turgų važinėja tokie aparatai (autokarai ?), kurie atrodo ant tavęs nestabdydami užlėks, jei nespėsi pasitraukti. Įtariu tų aparatų vairuotojus jau užknisę besimaišantys turistai 🙂

Tai buvo mano vienintelė ekskursija tą paskutinę dieną. Toliau tik teko patirti dar kelias pamokėles keliavimo metro ir geležinkeliu. Pirmiausia – Tokijuj yra dvi metro kompanijos. Tai aš žinojau, bet metro schemoje nelabai jos ten skiriasi kuri linija kokiai kompanijai priklauso, tai teko važiuojant namo dvigubai susimokėti, nes vienos kompanijos bilietai netinka kitoje, jei reikia persėsti į kitą liniją. Vėliau jau susikrovęs daiktus, nukeliavau į stotį, kasoje pasakau jog noriu bilieto iki aerouosto, kasininkas spausdina bilietą, aš tuo tarpu atsiskaičiavau kiek reikia pinigų, paduodu jam, o jis pažiūrėjęs į juos, pažiūri į mane ir klausia: “Rapido? “. “Chai.” – atsakau, o jis paima atspausdintą bilietą, išmeta ir spausdina kitą. Na ant bilieto buvo parašyta jog skirtas važiuoti iki aerouosto, tai aš nieko neįtardamas sėduosi į artimiausią traukinį ir važiuoju. Kai atėjo prie manęs kontrolierius ir patikrino mano bilietą, supratau jog “rapido” ir “express” negalima versti į vieną žodį – “greitasis”. Reikia primokėti, o aš pinigų beveik nebeturiu, tik kortelę. Kontrolierius pamastė kažką ir nuėjo. Maniau gal atsineš kortelėms aparatą, bet ne, kaip dingo taip dingo, o jau traukinys atvažiavo į aerouostą. Nelauksiu gi jo, pasiimu daiktus ir išlipu iš traukinio, o ten manęs jau laukė porelė darbuotojų. Tai su garbinga palyda buvau nuvestas link kasų, kad susimokėčiau skirtumą. Bet tai greitai neužtruko. Atrodo ten tai jau įprasta procedūra su tais nesusipratėliais užsieniečiais.

Iki lėktuvo dar teko nemažai laukti, tai turėjau laiko pasivaikštinėti po parduotuves, kad išleisti paskutinius grynųjų likučius. Maniau nusipirkti dar kokių smulkių suvenyrų, bet kai jau išsirinkęs, pamačiau jog beveik viskas ten “Made in China”, tai persigalvojau – gal nesivešiu aš iš Japonijos kinietiškų suvenyrų, ir viskas baigėsi žalių sausainių pirkimu 🙂 Labai jau neįprastai jie atrodo ir knietėjo sužinoti koks ten tų sausainių pagamintų iš žalios arbatos skonis (vėliau pabandžius, galiu pasakyti, jog arbata (man) skanesnė, nei sausainiai 🙂

Tai gi baigėsi mano kelionė, kaip visad per greitai. Ir kitą rytą važiuojant į darbą, jaučiau jog neilgai aš iškęsiu kur nors vėl neišvažiavęs ir jau žinojau į kur norėsiu keliauti, bet apie tai vėliau..kada nors 🙂

O čia šiek tiek informacijos kiek kainuoja kelionė po Japoniją ir kita naudinga informacija keliaujant Japonijoj.

Japonija. Devinta diena. Vėl Tokijuj

Aštunta diena. Hirošima

8 ryto jau buvau Tokijo centrinėje geležinkelio stotyje, dar pusvalandis ir jau šalia draugų namų, kurie jau nebe tokie gražūs, nes per savaitę visi vyšnių žiedai peržydėję ir nukritę.
Šiandien ruošiausi ramiai praleisti laiką, per daug neturistaudamas. Kadangi vis dar jaučiausi neatsižiūrėjęs vyšnių, tai ryte nukeliavau iki Ueno parko, bet ten irgi viskas jau buvo nužydėję, nors žmonėms tai nė motais – jie ir po nužydėjusiais medžiais pasitiesę patiesalus ruošiesi piknikams. O kadangi šalia medžių vietos nedaug, tai viskas vyko tiesiog ant šaligatvių. Bet tai jau man buvo įprastas dalykas, labiau nustebino, kai pamačiau vienoje vietoje pardavinėjant virtas bulves, kurias taip po vieną ir pardavinėjo.

Japonija. Tokijas. Ueno parkas
Japonija. Tokijas. Ueno parkas

Tik per anksti dar man buvo pietauti, tai ir neparagavau. Kitą kartą 🙂

Apie popietę susitikau su draugais ir kartu nuvažiavom papietauti. Šiaip kainos tai įdomios – už normalų patiekalą atrodo ne iš pigiausių restoranų sumoki ¥1000, o po to nuėjęs į šalimais esančią lauko kavinę, už tą pačią sumą gauni tik 0.3l buteliuką alaus. Tai jei žinant kur ir ką pirkti, net ir vienam iš brangiausių pasaulio miestų galima būtų prasisukti, aišku jei yra laiko paieškoms – kas, kur ir už kiek.
Po pietų mane nuvežė į Shibuya rajoną, kur ir likau truputi paslampinėti. Jei trumpai, tai – žmonių skruzdėlynas. Aplink Shibuya stotį yra daug populiarių parduotuvių, todėl ten pastoviai didelis žmonių judėjimas. Įdomu tiesiog stebėti kaip užsidegus žaliam pėsčiųjų šviesoforo signalui, masė žmonių pasipila į gatvę.

Japonija. Tokijas. Shinjuku rajonas
Japonija. Tokijas. Shinjuku rajonas

Truputi paėjus toliau nuo Shibuya soties, yra Yoyogi parkas. Pats parkas su jame esančia Meiji šventykla nelabai kuo įdomus. Bet šalia jo yra kitas jaunimo mėgstamas parduotuvių rajonas – Harajuhu. Dauguma parduotuvių ten jiems ir skirta, o sekmadieniais jie apsirengę kuo labiau išsiskiriančiais drabužiais renkasi šalia įėjimo į Yoyogi parką.

Japonija. Tokijas. Shinjuku rajonas
Japonija. Tokijas. Shinjuku rajonas

Ta apranga ypač kontrastuoja su tuo, ką jau esi prieš tai matęs – uniformuotus ir kostiumuotus japonus.

Dešimta (paskutinė) diena

Japonija. Aštunta diena. Hirošima

Septinta diena. Trumpas sustojimas Himeji

Kuo toliau tuo sunkiau keltis, gal jau pradėjau priprasti prie laiko. Bet niekur nedingsi, turiu tik vieną dieną apžiūrėti Hirosimą. Gerai jog informacijos centras stotyje dirba tik nuo devynių, tai turėjau pasiteisinimą nesikelti ilgiau iš lovos :). Dar parašiau email’ą draugams į Tokiją, kad žinotų kada pas juos parsirasiu (pirmam viešbučio aukšte yra keli kompai, kuriais galima nemokamai prie interneto prisijungti).
Atidavęs raktą viešbutyje, išeinu pro duris, bet paėjus kelias dešimtis metrų, girdžiu jog kažkas šaukia už nugaros. Nežinau ar man, ar ne, bet atsisuku pasižiūrėti kas ten vyksta. Pasirodo viešbučio darbuotojas vejasi mane su kažkokiu popierium rankoje. galvoju jau reiks susimokėt viską ką vakar sutaupiau. Bet gavau tik atspausdintą sąskaitą, buvo ko bėgioti dėl to 🙂

Kuprinę vėl palieku stoties saugojimo kameroje, pasiimu žemėlapį iš info centro ir pirmyn. Hirosimoje nėra metro, o pagrindinė transporto priemonė – tramvajus. Kainuoja ¥150-270 priklausomai kur važiuoji. Nuo stoties iki Hirosimos taikos muziejaus važiuoti apie 15min ir išlipi tiesiai priešais A-Bomb Dome – vienintelius likusius griuvėsius po bombos sprogimo, o kitoje upės pusėje didelis Taikos parkas ir muziejus.

Japonija. Hirošima. Taikos muziejus
Japonija. Hirošima. Taikos muziejus

Kai prieš porą dienų su sutikta vokiete dalinomės planais, kur toliau keliausim, aš užsiminiau apie Hirošimą. Tai ji pasakė jog ten nevažiuos, nes nori iš kelionės tik teigiamų įspūdžių. Aš visgi norėjau pamatyti tą vietą. Ji buvo teisi – muziejus palieka slogią nuotaiką. Už kelių mėnesių bus 50 metų, kai buvo numesta atominė bomba, bet bežiūrint nuotraukas ir beskaitant aprašymus apie to meto įvykių raidą, vaizduotė per daug gyvai viską atkuria..

Paprastai muziejuose būna perspėjimai – neliesti eksponatų, o čia vienoje vietoje buvo padėti keli likę daiktai iš to laiko, su užrašu jog jie visiškai nekenksmingi ir galima juos liesti.

Japonija. Hirošima. Taikos muziejus
Japonija. Hirošima. Taikos muziejus

Spėkite ar kam nors kyla noras juos liesti, praėjus beveik visą ekspoziciją..Man jis irgi nekilo, tik buvo jau atsiradęs noras eiti lauk.

Priešingoje pusėje nuo A-Bomb Dome, galima pamatyti Hirosimos pilį, kuri buvo atstatyta po bombardavimo, bet po Himeji pilies ji nebepalieka jokio įspūdžio, nelabai verta dėl jos sukti iš kelio. Sėdu vėl į tramvajų ir važiuoju iki pat galutinio sustojimo, kur yra keltas į Miyajima salą. Į ją kelia kelių kompanijų keltai, bet turint JR pasą, reikia susirasti JR keltą, ir nieko papildomai nebereikia mokėti.

Daugumai tikriausiai Miyajima pavadinimas nieko nesako, bet manau visi kas bent kiek domėjosi ar vartė knygas apie Japoniją, yra matę didžiulius torii vartus, kurie turbūt labiausiai fotografuojamas objektas Japonijoje.

Japonija. Hirošima. Miyajima. Otorri vartai
Japonija. Hirošima. Miyajima. Otorri vartai

Vartai yra vieni iš didesnių Japonijoje(apie 16m aukščio) ir yra pastatyti priešais salos pagrindinę Itsukushima šventyklą, į kurią pirmiausia ir nukeliavau. Dalis šventyklos kaip ir torri vartai per potvynius apsemiama, bet man neteko to pamatyti, nes atvykau jau įpusėjus atoslūgiui. Šventykloje vyko kažkoks koncertas, bet nei muzika, nei stovėjimas minioje su kitais turistais mane nesužavėjo, tai patraukiau tiesiog pasivaikščioti po salą.

Miyajima nėra didelė sala, be Itsukushima yra dar keletą mažesnių šventyklų, akvariumas, keletas parkų. Nuo senų laikų Miyajima yra laikoma šventąja sala (pavadinimas pažodžiui verčiasi kaip “šventyklos sala”). Joje net nebuvo galima nei gimdyti, nei mirti, dėl ko besilaukiančios moterys ar ligoti žmonės būdavo išplukdomi iš salos.

Dabar sala tapusi labiau turistų “šventove”. Tik išlipus iš kelto saloje pasitinka, kas gi kitas, kaip ne stirnos 🙂 Nebuvau pakilęs į vidury salos esantį 500m aukščio kalniuką, bet sako jog viršuje galima sutikti belakstančias beždžiones.

Jei pavyks sėkmingai prasiveržti pro stirnas, tai patenkama į parduotuvių, restoranėlių miestelį, kur yra ir paštas bei bankomatas, jei prireiks. Aš patraukiau į priešingą pusę nuo Itsukushima, kur buvo mažesnis judėjimas, susiradau pavėsyje vietą ant krantinės, atsisėdau ir tiesiog stebėjau torri vartus, kurie baigia visiškai išlįsti iš vandens.

Saulei besileidžiant vartai vis labiau rausta, žmonių mažėja ir aplinkui tokia ramybė jog visiškai nesinori kažkur eiti, tuo labiau važiuoti… Visiškai pasislėpus saulei už kalno, priėjau prie pat vartų, kurie yra taip atrodantys didžiuliai, pasirodė dar didesni, ypač kai matai šalia jų stovinčius žmones.

Japonija. Hirošima. Miyajima. Otorri vartai
Japonija. Hirošima. Miyajima. Otorri vartai

Grįžti nuo kelto atgal į Hirosimą, galima arba tuo pačiu tramvajumi, arba traukiniu, kuris rečiau važinėja, bet su JR pasu nieko nekainuotų ir be to daug greičiau nuvežtų. Bet aš pamatęs stovinti tramvajų, sėdau į jį, nes tingėjau jau ieškoti kur ir kada ten traukiniai išvažiuoja. Kelionė trunka apie 1 h iki geležinkelio stoties. Ten pavalgau paskutinę vakarienę, kur pirmą kartą per visą kelionę vietoj pagaliukų gaunu šakutę su peiliu. Turbūt neatrodžiau galintis su tomis lazdelėmis susitvarkyti. O su arbata atnešė smėlio laikrodį, kad žinočiau kada ji jau pritraukta ir galima gerti.

Per tas kelias dienas po truputį važiuodamas, buvau nukeliavęs nuo Tokijo apie 900km, dėl to norėdamas sutaupyti laiko atgal į Tokiją važiavau naktiniu traukiniu. JR pasas nepadengia visos kainos, reikia papildomai sumokėti apie ¥13500, jei važiuoji iki pat Tokijo su tuo traukiniu. Bet jei JR pasas galioja dar bent vieną dieną, tai geriau važiuoti iki Nagojos, kur palaukus vieną valandą, sėdi į shinkansen’ą ir Tokijuj būni dviem valandomis anksčiau nei naktinis traukinys. Be to toks variantas pigesnis. Geriausias puslapis planuojant keliones traukiniu/lėktuvu Japonijos viduje yra hyperdia, kuris pasiūlo kelis variantus kaip nukeliauti iš taško A į B.

Besiaiškinant iš kurio kelio važiuoja mano traukinys, nustebino vienas japonas, kuris priėjo ir paklausė ar negali kuo padėti, nes aš ten keletą minučių stovėjau ir žiūrėjau į tablo, vis nespėdamas susirasti savo traukinio, kai užrašai iš angliškų į japoniškus pavirsdavo. Bet tuo momentu kaip tik pamačiau tai ko man reikia, padėkojau, jog viskas tvarkoje ir nuėjau link savo platformos.

Jei kartočiau panašią kelionę, tai nebevažiuočiau su tuo naktiniu traukiniu. Viskas viduje tvarkinga ir būtų patogu miegoti, jei jis…stovėtų vietoje. Gal man tiesiog nepasisekė, o gal per tą savaitę pripratau prie shinkansen’ų, nes jis taip netolygiai važiavo, pastoviai trukčiodamas, lyg už kažko užkliūdamas po keletą kartų per minutę. Geriau iš vakaro anksčiau išvažiavus iš Hirosimos, nukeliauti iki Nagojos, kur manau būtų galima rasti viešbutį už tą sumą, kurią turėjau primokėti. Ramiai išsimiegoti, o ryte jau sėsti į tą patį pirmą shinkansen’ą iš Nagojos, į kurį aš ten ir persėdau.

Į Nagoją traukinys atvažiavo apie 5 ryto ir turėjau apie valandą laiko iki sekančio traukinio. Per mažai laiko kad pamatyti miestą, tai tik pavaikščiojau šalia stoties, kurios viduje ir aplink ją, kur tik galimą iškabintos iškabos kviečiančios į šalia Nagojos vykstančią Expo parodą. Na jos irgi nepamatysiu. Bet ką norėjau pamatyti šiandien, tai Fudži kalną. Rezervuodamas bilietą, paprašiau jog pasodintų toje pusėje iš kurios jis turėtų matytis. Diena buvo lyg ir tinkama, švietė tik ką patekėjusi saulė, žiūrėjau į horizontą ir nieko nemačiau. Bet vienu metu pakėlęs akis, pamačiau jį…Tik nuotraukas daryti iš 300km/h lekiančio traukinio, ne pats dėkingiausias užsiėmimas.

Japonija. Fudži kalnas
Japonija. Fudži kalnas

Tai šitoje nuotraukoje viskas, ką pavyko ištraukti…ne kas..Ar matot ką nors? 🙂

Devinta diena. Vėl Tokijuj