Sniego beieškant

Naujojoj Zelandijoje dabar žiema, bet Oklende sniego sunku pamatyti, nes čia temperatūra nelabai nusileidžia žemiau 0C, o ir lietus savaitgaliais jau truputi nusibodo, todėl su draugais nutarėme jog reikia važiuoti į kalnus, kur didesnė tikimybė jog snigs,nei nelis. Šiaurinėje saloje yra tik pora vietų, kur galima paslidinėti, o artimiausia iš jų – Ruapehu kalnas. Kadangi jis randasi kaip tik pusiaukelėje tarp Oklendo ir Velingtono, tai tuo pačiu ir lietuvaičius iš Velingtono pakvietėme prisijungti susipažinti.
Kelias ne toks ir artimas (~350km) ir autostradų jokių nėra, tai reikia po pietų anksčiau nusiplauti iš darbo ir aišku paskutinę minutę darbe atsiranda nenumatyto darbo, kurio nebuvo visus du mėnesius, kol nereikėjo niekur važiuoti, tai tenka atsiprašyti bendrakeleivių ir valandą nukelti išvažiavimą. Na bet spėjam nuvažiuoti į Skotel viešbutį vakarienei ir dar truputi pabendrauti su velingtoniečiais, bet neperilgai – reikia gi pailsėti prieš slidinėjimą.

Prieš važiuojant į kalnus, buvau pasižiūrėjęs prognozę ir taip norėjosi jog ji būtų neteisinga, bet sinoptikai atrodo klysta tik tada kai nereikia -lijo, ir žadėjo lyti visą dieną. Tenka tik viltis jog pakilus auksčiau į kalną bus tinkamesnis oras. Išsinuomojam slides viešbutyje, kartu nusiperkam keltuvų bilietus, kad negaišti laiko vietoje, nes nenutrūkstamas mašinų srautas juda link trasų – atrodo visi slidinėjimo mėgėjai šį savaitgalį sumanė suvažiuoti į ten, į Whakapapa (tariasi Fakapapa) – didžiausią (bet tikrai ne geriausią) slidinėjimo kurortą Naujoje Zelandijoje. Pakylam iki 1600m, kur įsikūrusi pagrindinė bazė, lietus nesiliauja, bet truputi prasiskleidus debesims, trumpam pasirodo saulės apšviesta kalno viršunė, tai truputi apšilus žemutinėse trasose į ten ir patraukiau. Pats kalnas yra ~2800m aukščio,o keltuvas pakelia tik iki 2300m, bet to pakako, kad išlįsti iš debesų, tolimoje pasirodė Ngauruhoe kalnas, ant kurio dar vasarą buvau užsiropštęs. Žodžiu vaizdelis pasaka ir likusiems apačioje belieka tik pavydėti jo.
Ruapehu
Kuris dingsta nusileidus šimtą metrų žemiau ir patenki į debesį, kuriame nieko nebegalima įžiūrėti. Dar niekad neteko tokiomis sąlygomis slidinėti – sniegas susilieja su migla, reljefo visiškai nesimato. Nepaminėjau jog Ruapehu, kaip ir visi kalnai šiaurinėje saloje, yra ugnikalnis. Aktyvus ugnikalnis. Paskutinis mažas išsiveržimas įvyko praeitais metais, o šiemet viena kraterio siena neatlaikė ir “truputi” vandens iš ežero nuleido, žemėlapiuose pažymėtos saugios vietos, jei vėl grėstų kokia nuošliauža, o visos slidinėjimo trasos yra virš apsnigtos lavos, kuri turi savybę išlįsti iš po sniego visai netinkamose vietose ir dar tokio oro sąlygomis nelabai matomos. Teko gerai pasportuoti, kad išvengti tų kliūčių ir į dienos pabaigą, kai kojos nelabai jau klausė, buvo minčių nečiuožti, o leistis keltuvu žemyn. Nemažai žmonių taip ir darė, nes migla dar labiau sutirštėjo ir čiuožti žemyn nežinant trasos pasidarė nebeįmanoma. Bet pakilus vėl virš debesų, pasirodė jog kitame krašte truputi šviesiau ir galima po truputi leistis žemyn į lietų. Fe…O kitą dieną dar ir vėjas pakilo, kad paeiti sunku buvo, tai tik privažiavome iki trasų pradžios, pasitikrinome padėtį ir nusprendėme – ne, užtenka, važiuojam namo.

Daugiau nuotraukų – čia.

Te Wiki o Te Reo Maori

šiandien įsijungus žinias, vedėjas netikėtai pradėjo šnekėti maoriškai. Jau pamaniau jog įsijungiau ne tą TV kanalą, bet po to paaiškino, jog ši savaitė yra maorių kalbos savaitė (Te Wiki o Te Reo Maori), kuri rengiama jau virš 20 metų, bandant palaikyti kalbos gyvybę, nors neaišku kiek ji dar egzistuos, nes per 7 mėnesius gyvenimo čia, nelabai teko jos girdėti gatvėse.

“This is New Zealand”

Filmas "This Is New Zealand"Šiuo metu vyksta Oklendo filmų festivalis ir aš jau antrą savaitę visus vakarus leidžiu kino teatre. Visko pamatyti aišku neįmanoma, tai išsirinkau tuos filmus, kurių šiaip nelabai kur pamatysi kitur nei per tokius festivalius, ypač tai liečia dokumentinius filmus. Šiandien kaip tik žiūrėjau tris trumpus filmus (“This Is New Zealand”, “C’mon to New Zealand”, “This Is Expo”), labiausiai susijusius su Naująja Zelandija. Filmai 30 metų senumo ir gal būt keista, jog įdomios tokios senienos.
Prieš porą mėnesių bešnekant su firmos, kurioje dabar dirbu, savininku, užėjo kalba apie Naujosios Zelandijos ekonomiką ir tada sužinojau jog iki 1970-ųjų metų Naujoji Zelandija buvo tiesiog didelė Didžiosios Britanijos ferma ar gamykla. Na gal truputi per grubus apibrėžimas, bet iki tų metų viskas, kas būdavo pagaminta NZ, keliaudavo į Britaniją, nereikėdavo visiškai rūpintis savo produktų realizavimu,o turizmo tuo metų išvis beveik nebuvo. Bet Britanijai įstojus į Europos ekonominę bendriją, NZ turėjo pradėti pati ieškotis prekybos partnerių, naujų rinkų savo produktams, o 1970-ais metais vykusi Expo paroda Osakoje buvo gera proga pasirodyti pasauliui. Tam ir buvo sukurtas trumpas filmas – “This Is New Zealand”, kuris manau karts nuo karto bus vis ištraukiamas iš archyvų, kad pamatyti, kiek visko pasikeitė per tuos metus.

Visi juodi

Po gražių atvirukų su Naujosios Zelandijos vaizdais, regbio rinktinė (“All Blacks”) turbūt yra sekantis iš žinomiausių NZ eksportuojamų “produktų”, todėl pasitaikius progai, negalėjau nenueiti pasižiūrėti jų žaidimo. Ypač kai tokių progų greitai gali nelabai ir būti. Šiuo metu vyksta pasiruošimas regbio pasaulio čempionatui ir Naujosios Zelandijos rinktinė žaidžia su būsimais savo varžovais, o šiandien kaip tik atvažiavo vienas iš pagrindinių jų “priešų” – Australijos rinktinė (“Wallabies”). Nors ir nesu didelis regbio mėgėjas, bet tikėjausi jog neatsitiks taip kaip su bandymu pasižiūrėti beisbolą Amerikoje ir išeiti lauk nesulaukius net pertraukos. Ir neatsitiko. Aišku teko kaimynų kartais pasiklausinėti taisyklių, kai būdavo neaiškus teisėjo švilpukai, bet laikas kažkaip visai greitai prabėgo. Žiūrovai nuo pat haka šokio per visas varžybas buvo užsivedę, ypač kai All Blacks pirmavo visą laiką (galiausiai laimėjo 26-12), tai buvo linksma stadione. Nors pirmadienį darbe pašnekėjus su savo viršininku, jis pareiškė jog buvo labai nuobodus pirmas kėlinys, nors jis neturėjo stogo virš galvos, manau tai ir yra pagrindinės priežastis kodėl jam nelabai patiko, nes lijo kaip kokiuose tropikuose. Čia viena iš haka atlikimo nuotraukų, o tie balti vertikalūs dryžiai, tai lietus. Čia kai jis truputi aprimęs buvo 🙂
Haka

Daugiau vaizdų yra galerijoje, o kam įdomu pamatyti haka video, tas gali užeiti į oficialų “All Blacks” puslapį www.allblacks.com arba paieškoti haka žodžio www.youtube.com.