Gyvenimas kalnuose

Važiavimas į Naujosios Zelandijos pietinę salą man pirmiausia asocijavosi su kalnais, tai, ruošdamasis kelionei ir rinkdamasis vietas, kur ten apsilankyti, pirmiausia ieškojau ant kokių viršūnių galima užsikabaroti. Aišku, labiausiai norėjosi kuo arčiau prieiti prie aukščiausio Naujojoj Zelandijoj Kuko kalno, ir geriausia vieta tam yra Bol perėja (Ball pass), bet, pasirodo, ne taip tą lengva padaryti, nes ten jau tektų eiti per sniegą ir ledą, nors aukštis tik apie 1800m. Kadangi aš niekad kalnuose nevaikščiojęs tokiomis sąlygomis, tai nenorėjau rizikuoti ir pradėjau ieškoti, gal yra kokių grupių, einančių i kalnus, prie kurių galėčiau prisijungti. Taip benaršant po internetą susiradau Alpine Recreation, kuri organizuoja 4-6 dienų alpinizmo kursus, su nakvyne trobelėje priešais Kuko kalną. Daugiau alternatyvų nelabai radau, nebent bandyti eiti vienam. Takas ten nesužymėtas ir, nors pasiklysti sudėtinga, bet klaidžiojimo, beieškant tinkamo kelio per uolas, būtų pakankamai, o norint kirsti perėją per vieną dieną, tas laiko gaišimas visai nepageidautinas. Continue reading “Gyvenimas kalnuose”

Kalėdiniai žiedai

Kalėdos Naujoj Zelandijoj yra vasaros pradžioje, kai tik viskas pradeda žaliuoti ir žydėti, o labiausiai yra pastebimas Pōhutukawa medis. Pirmieji žiedai prasiskleidžia dar lapkritį, bet pats didžiausias žydėjimas būna per Kalėdas, dėl to Naujoj Zelandijoj jis dažniau vadinamas ne tikruoju vardu, o Kalėdiniu medžiu. Pernai atvažiavus į NZ prieš pat Naujuosius, pamačiau tik žiedų likučius, o šiemet išvydau juos visame gražume.

Naujoji Zelandija. Oklendas. Pohutukawa medis

vynuogių šildymas

Naujoji Zelandija. ŠalnaPagal kalendorių jau ir pavasaris įpusėjo, bet šilumos dar ne per daugiausia, o šiąnakt buvo didžiulė šalna ir vyko didžiulė vynuogynų gelbėjimo operacija – apie šimtą malūnsparnių skraidė virš jų, kad savo propeleriais nukreiptų šiltą orą arčiau žemės. Pamačius pirmus reportažo kadrus, atrodė scena iš kokios karinės operacijos, o ne bandymo gelbėti vynuoges.

Mėnulio užtemimas

Lunar EclipseNiekad nebuvau matęs mėnulio užtemimo ir šiandien buvo gera proga jį išvysti. Tik oras nieko gero nežadėjo. Visą dieną buvo apsiniaukę, o vakare dar ir lyti pradėjo, tai jau visai buvau ir pamiršęs apie tą mėnulį, bet galiausiai debesys prasisklaidė trumpam, kaip tik tuo momentu, kai žemė jį buvo pilnai uždengusi. Nors jis “neišnyksta” visiškai, bet tik yra raudonai nušviečiamas saulės spindulių, lūžusių praeinant per žemės atmosferą, ir matosi panašus vaizdelis: