Coast To Coast

Oklendo centras nėra toks didelis, jį per kokį pusvalandį galima ratu apeiti, tai reikėjo sugalvoti ką tokio čia nuveikus per likusią dienos dalį. Užėjus į informacijos centrą (i-Site)susiradau brošiūrą su “Coast to Coast” (“Nuo kranto iki kranto”) tako planu ir nusprendžiau jog reikia pasimankštinti.

* * *

i-Site apskritai labai naudinga apsilankyti, nes ten galima ne tik gauti informacijos apie tai ką galima apžiūrėti mieste, bet ir užsisakyti ekskursijas, išsinuomoti mašiną ar susirasti kur pernakvoti. Darbuotojai patys perskambina firmas ir viešbučius, tai tau tik belieka rinktis ko tu nori. Ofisus turi turbūt visuose turistų labiau lankomose vietose, tai nebaisu važiuoti net ir į nepažįstamą vietą, žinant jog rasi kas gali padėti. Na tik mažesniuose miesteliuose darbo laikas yra trumpesnis.

* * *

Nors orelis ne pats geriausias pasitaikė pasivaikščiojimui, nes kartais visai stipriau palydavo, tai pakeliui užsukau į Oklendo muziejų, tikėdamasis jog lietus aprims, tuo pačiu ir šiek tiek su Naujosios Zelandijos istorija susipažinti. Nes dar aerouoste bešnekant su muitininke, ji paklausė, ką aš žinau apie NZ, tai teko prisipažinti jog be gražių vaizdų atvirukuose aš daugiau nelabai ką ir žinau.

Muziejus įsikūręs Domain parke, ant kalvos, nuo kurios matosi visas miestas. Bilietų į muziejų nėra, bet kad įeiti, reikia paaukoti kažkiek ir rekomenduojama minimali suma yra 5$, kurią dažniausiai visi ir sumoka. Nesupratau kodėl taip padaryta, galbūt kad nereiktų mokesčių mokėti. Bet tai labai klaidina lankytojus, ypač blogiau mokančius angliškai ir manančius jog muziejus nemokamas, o tas aukojimas kaip ir savanoriškas. Na aš nesiaiškindamas susimokėjau tai ko prašo ir patekau į vidų.

Pilnas muziejaus pavadinimas yra Oklendo Karo Memorialinis Muziejus (Auckland War Memorial Museum) ir buvo įkurtas karių, žuvusių per I-ąjį Pasaulinį karą, atminimui, bet vėliau po truputi plėtėsi ir dabar didelė dalis muziejaus skirta NZ istorijai, eksponuojama nemažai maorių ir kitų Polinezijos tautų dirbinių. Man vis dar pilnam įspūdžių po Afrikos, buvo truputi keista matyti tokį didelį skirtumą tarp Afrikos tautų dirbinių ir tai ką darydavo Ramiojo vandenyno gyventojai. Atrodo tie patys laikai, bet maorių ir namų apyvokos daiktai, ir ginklai labiau išdirbti ir visi drožiniai taip skiriasi savo kokybe ir išraiškingumu.

O dar viena iš didesnių muziejaus skyrių, buvo skirta NZ faunai. Čia pirmą kartą pamačiau kivi, nors ir iškamšą 🙂

Visos muziejaus nuotraukos čia.

Per kelias prabūtas valandas muziejui, oras labai nepasikeitė. Supratau jog pirmas mano pirkinys Naujoje Zelandijoje bus lietsargis, nes kartais atrodo ramus lašnojimas, kuris visai nemaišytų, pavirsdavo į tokį dušą, kad tik belikdavo ieškoti didesnio medžio. Taip besislapstydamas pasiekiau Eden (maoriškai – Maungawhau) kalną. Po Sky bokšto, tai aukščiausia vieta Oklende. Kaip visi kalnai Oklendo apylinkėse, tai yra seniai išsiveržęs ugnikalnis, bet ne taip seniai studentai buvo pajuokavę balandžio pirmosios – krateryje anksti ryte padegę krūvą padangų, tada paskambino į pagrindines radijo stotis ir pranešė jog tuoj išsiverš ugnikalnis, galiausiai visas miestas buvo panikoje, kelių tūkstančių aplinkinių namų gyventojai buvo evakuoti, kol galiausiai suprato jog tai pokštas.
Pats kalnas visada pilnas žmonių, nes nuo ten gerai matosi visas miestas į visas puses, tai turbūt visas turistines grupes ten užveža ir ypač populiarus per saulėtekį ir saulėlydį, kai dangus paprastai būna labai gražus (jei nelija :).

Na ir mano pasivaikščiojimo pabaigoje pasiekiau Cornwall parką.
Kurio centre yra dar vienas ugnikalnis, vadinamas One Tree Hill (Vieno medžio kalnas) arba Maungakiekie (kiekie kalnas). Kai tik buvo pradėjęs kurtis Oklendas, ant to kalno augo vienintelis medis, nuo ko ir kilo angliškas pavadinimas – One Tree Hill. XIXa vidury jis buvo nukirstas baltaodžio, tik nesutariama ar dėl vandalizmo, ar tiesiog malkoms, ir vėliau ten išaugusi pušis, jau pačių maorių nukirsta, nes jų manimu tai buvo europiečių dominavimo simbolis, kadangi pušis nėra Naujajai Zelandijai naturalus medis. Tai dabar baigia prigyti naujas pavadinimas – No(ne) tree hill (kalnas be medžio).

Cornwall parkas dar nėra viso “Coast to Coast”tako pabaiga, bet manau per tokį orą aš ir taip daug nukeliavau, tai šiandienai jau užteks.