Kadangi naktį nelabai ramiai miegojosi, tai vos tik patekėjus saulei pajudėjau tolyn. Be to, buvo ir kita priežastis anksčiau iškeliauti. Buvau prie pat didžiausio Naujosios Zelandijos nacionalinio parko – Fiordland, kurį apžiūrėti galima tik einant pėsčiomis ar plaukiant laivais, nes kelių ten beveik nėra. Daug vaikščioti aš buvau nenusiteikęs, nes dauguma taku per vieną dieną [...]
Palikus Danediną, oras visai nesiruošė keistis. Nors nėra ko stebėtis – gi važiuoju vis toliau į Pietus, kurie šiame žemės pusrutulyje reiškia šaltį, bet vistiek norėjosi kažkiek šiltesnio oro, nes visgi dar vasara. Neskubėdamas važiuodamas pakrante netikėtai pamatau nuorodą link Niagaros krioklio. Hmm…negi į Kanadą patekau…Ne, kažkas pajuokaudamas mažam – vos kelių metrų aukščio – [...]
Jau buvo sutemę, kai palikau pingvinų koloniją, tai daug nesivarginau ir pernakvoti sustojau netoli esančioje aikštelėje. Atrodė – rami vieta, bet tik prašvitus prabudau nuo sunkvežimių keliamo triukšmo. Pasirodo, šalia buvo suverstos krūvos skaldos ir nuo pat ryto ten užvirė krovimo darbai. Teko nešdintis iš ten. Nors man ir taip reikėjo jau pratintis prie kitokio [...]
Taigi, grįžau į hostelį ir turėjau apsispręsti kur toliau keliauti. Ir kaip ne paskutinį kartą šioje kelionėje, kryptį nurodė orų prognozė. Kalnuose ateinančias kelias dienas žadėjo lietų, tai nėra reikalo ten daugiau leisti laiko. Belieka važiuoti link rytinės pakrantės, kur norėjau aplankyti kelias vietas. Pirmiausia – Oamaru. Vienas iš pirmųjų ir senesnių miestų Naujojoje Zelandijoje, [...]
Važiavimas į Naujosios Zelandijos pietinę salą man pirmiausia asocijavosi su kalnais, tai, ruošdamasis kelionei ir rinkdamasis vietas, kur ten apsilankyti, pirmiausia ieškojau ant kokių viršūnių galima užsikabaroti. Aišku, labiausiai norėjosi kuo arčiau prieiti prie aukščiausio Naujojoj Zelandijoj Kuko kalno, ir geriausia vieta tam yra Bol perėja (Ball pass), bet, pasirodo, ne taip tą lengva padaryti, [...]
Powered by WordPress and plainscape theme.